Jurgis Kunčinas - Vaizdas į Mėnulį - 1989Pirmasis rašytojo apsakymų rinkinys. Kūriniai patrauklūs temų ir išraiškos įvairumu. Autorius mėgsta vaizduoti „nestandartinės“ prigimties žmones, net „visuomenės atstumtuosius“, kurių likimai, mintys, jausmai savitai atspindi pribrendusias mūsų gyvenimo problemas.
Krinta į akis meninio vaizdo reljefiškumas, rašytojo mokėjimas susieti tarsi atsitiktinius reiškinius, detales, sarkazmo, grotesko elementai. Savotišką nuotaiką kuria daugelio herojų kesitumas, paslaptingumas, kurio nepaaiškinsi vienareikšmiškai.
Justinas Pikūnas - Meilės Psichologija - 1998Šią monografiją parašė psichologas bei asmenybės vystymosi psichologijos žinovas. Joje atskleidžiama meilės jausmo psichologinė samprata, nagrinėjama jos raida. Atskleidžiant meilės ir seksualumo skirtumus, ypač didelis dėmesys kreipiamas į lyčių ypatumus, t.y. nagrinėjama vyro meilė moteriai ir moters vyrui. Šią knygą vertėtų skaityti paaugliams ir jaunimui, nes ji supažindina su meile, kaip jausmu, ugdančiu asmenybę. Ji taip pat labai reikalinga studentams, ypač studijuojantiems socialinius mokslus – psichologiją ir pedagogiką, bei plačiajai visuomenei.
Kariūnas - 2018 02Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos iliustruotas periodinis leidinys, skirtas kariniam rengimui, akademinėms studijoms ir visam Akademijos gyvenimui atskleisti. Kas ketvirtį leidžiamame žurnale taip pat rašoma karininko ugdymo, patriotinio, dorinio ir estetinio lavinimo tematika.
Kardas - 2018 02Antrąjį šių metų KARDO numerį pradedame doc. dr. Felikso Žigaro straipsniu „Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla (1931 – 1940 m.). Technologija, kuria siekiama sukurti virtualią iliuziją, o šiam tikslui pasiekti virtualūs ir realūs vaizdai sumaišomi, vadinama papildyta realybe (angl. Augmented Reality, AR). Apie ją rašo dr. Gediminas Molis. Tradiciniame skyrelyje „Praeitis – ateičiai“ pateikiame keletą iki šiol aktualuių straipsnių iš pirmųjų (1950–1951 m.) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, atgimusio KARIO numerių.
Jonas Mikelinskas - Už Horizonto - Laisvė - 1986Jono Mikelinsko romanas „Už horizonto – laisvė“ pagrįstas atsiminimais iš priverstinių darbų stovyklos per Antrąjį pasaulinį karą, literatūros kritikų kritikuotas kaip fašistinis.

Mikelinskas nepriklausomybės metais pagrįstai galėjo priskirti save prie tų, kurie „nepardavė sąžinės“. Sovietmečiu sunkiausia buvo išsaugoti kuriančios asmenybės vientisumą.

Nuolatinės grėsmės slėgis, totalinė mąstymo unifikacija, bundančio talento būtinybė išreikšti save, – o tai įmanoma tik taikantis prie esamų sąlygų, – skaldė asmenybę iki pat šaknų, vertė apgaudinėti save „socializmo su žmogišku veidu“ iliuzijomis, skaudžiai nusivilti, pasiduoti juodai netikėjimo tuštumai ar net kandžiam, ironiškam cinizmui...