Haruki Murakami - Mylimoji Sputnik
Haruki Murakami – populiariausias ir vienas prieštaringiausių šiuolaikinių japonų rašytojų. Studentiškų maištų Tokijuje dalyvis, džiazo klubo Peter Cat savininkas, maratono bėgikas. Šįkart leidykla „Baltos lankos“ pristato naują, iš japonu kalbos verstą „sputnikišką“ romaną „Mylimoji Sputnik“ – meilės istoriją, kupiną vizijų ir sapnų, kuri galiausiai tampa gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį: „Kodėl visi turi buti tokie vieniši, pamaniau. Kodėl reikia tapti tokiems vienišiems? Pasaulyje gyvena tiek žmoniu, kiekvienas jų jačcia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo ųu atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio? Gulėjau nugara ant tos akmens plokštės pakėlęs akis i dangų ir masčiau apie daugybę dirbtinių palydovų, dabar skriejančių aplink Žemę. Horizonte dar tysojo plonas šviesos siūlas, sodrios vyno spalvos danguje sužibo keletas žvaigždžių. Ieškojau tarp jų dirbtinių Žemės palydovų šviesų, bet dangus dar buvo per šviesus, kad juos įžiurėčiau plika akimi. Visos žvaigždės mano akiratyje it prismeigtos stovėjo vienoje vietoje. Aš užsimerkiau, ištempiau ausis ir galvojau apie vien Žemės traukos saito palaikomus, nepaliaujamai dangumi besisukančius Sputniko palikuonis. It vienišos metalinės sielos nekliudomai skriedami kosmoso tamsoje, jie atsitiktinai susitinka, prasilenkia ir visiems laikams išsiskiria. Neapsikeisdami žodžiais, nesusisaistydami pažadais.“
Harlan Coben - Dviveidis
Intriguojantis pasakojimas apie išdavystę ir šeimos paslaptis, peraugantis į stipriai jaudinančią nežinomybę... Nekantrausite versti knygos puslapius... tiek kupinus įtampos, tiek gausius sąmojo.
Perspektyvus jaunas sportininkas Kristianas Stylas išgyvena skaudžią netektį – prieš pusantrų metų staiga dingo jo gražuolė sužadėtinė Ketė, ir jau mažai kas tikėjosi išvysti ją gyvą... O visai neseniai gatvėje apiplėštas ir nužudytas Ketės tėvas. Kai sielvartaujantys artimieji rengiasi gedulo pamaldoms, Kristianas gauna paslaptingą siuntinį ir dingusios mylimosios pranešimą.Sutrikęs ir išsigandęs Stylas skambina savo agentui, kadaise taip pat garsiai sporto žvaigždei Mironui Bolitarui, ir prašo padėti išsiaiškinti, ką visa tai reiškia..."
Arturo Perez-Reverte - Pietų karalienė
Skaitydami šį romaną turėsite progą pasižvalgyti po egzotiškos Meksikos ir saulėtos Ispanijos narkotikų mafijos pasaulį. Ši tikrais faktais grįsta ir meistriškai papasakota istorija privers ryte ryti knygos puslapius, nekantraujant sužinoti, kas bus toliau.

Romano herojė Teresa Mendosa – stipri, išskirtinė asmenybė, savo kelią pradėjusi nuo prekybos gatvėje ir prasimušusi į narkotikų mafijos viršūnes – pagarbiai vadinama Pietų karaliene.

Istorija prasideda taip: su Teresos vaikinu, narkotikų gabentoju „trumpiausio kilimo tako karaliumi“, susidoroja bosai, o ji, kad išneštų sveiką kailį, turi sprukti iš Meksikos. Likimas Teresą nubloškia į Maroko pakrantę, paskui į Ispaniją. Mafiozo panelė pamažu tampa sumania verslo partnere. Jai tenka paragauti net kalinio duonos, priprasti prie aukštuomenės blizgesio ir išmokti valdyti šį nuožmų verslą.
Aleksandra Marinina - Vyriški žaidimai
Skaudančia širdimi kolegos išlydėjo savo viršininką Gordejevą užimti aukštesnių pareigų. Vietoj jo Petrovkos kriminalistams ėmė vadovauti kitas žmogus.

Netrukus „nauja šluota" skyriuje pradėjo daryti savo tvarką: prieš pavaldinius pasipylė keisti nekorektiški išpuoliai. Įžeisti kriminalistai atvirai purkštavo, o Anastasija Kamenskaja ne juokais svarstė apie galimybę palikti Petrovką.

Bet kas tada perims maniako bylą, kuri, atrodo, supainiojo visus kriminalinio skyriaus darbuotojus?
Aleksandra Marinina - Skaistus mirties veidas
Maskvos pakraštyje, sąvartyne, rastas jaunos puošniai apsirengusios gražuolės lavonas. Vėliau paaiškėjo, kad ši moteris pasižymėjo ypatingu seksualiniu apetitu ir partnerių sau rasdavo bet kur, nes buvo ne itin išranki. Tiriant šį nusikaltimą operatyvininkų žvilgsnis pirmiausia nukrypo į nužudytosios draugę Liubą – ji galėjo žiauriai atkeršyti dėl nuvilioto sužadėtinio ir sugriauto gyvenimo. Tačiau… Netrukus Liuba randama namuose negyva, o dar po vienos nakties – kita Liubos draugė, elegantiška vidutinio amžiaus moteris, kieme prie savo namo.
Vadinasi, byla ir vėl nebus lengva.
Abraham Suckever - Iš Vilniaus geto
Dokumentiniai prisiminimai. Knygoje A. Suckeveris aprašo savo patirtį: slapstymąsi, gyvenimą Vilniaus gete, ginkluotą pasipriešinimą fašistams, pabėgimus. Nemažai dėmesio Suckeveris skiria beveik dokumentiniams, gana detaliems įvykių aprašams, nesileidžia į emocijas, tik labai trumpai užsimena apie skausmą, baimę, neviltį. Suckeveris dažniausiai tiesiog aprašo kokį nors įvykį ir sustoja, nereflektuoja patirties. Iš tiesų, jokių paaiškinimų nereikia, atrodo, kad viskas ir taip aišku. Į savo pasakojimą autorius įterpia ir iš kitų žydų girdėtas istorijas, taip aprėpia daugumą Vilniuje ir jo apylinkėse vykusių dalykų, užfiksuoja kitų potyrius ir išgyvenimus.
Getas. Nepaisant siaubo, neteisybės, nuolatinių žudymų, kankinimų, gete vyko aktyvus socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Veikė ligoninė, mokykla, teatras, biblioteka, vykdavo parodos ir pan. Tai atrodo taip neįtikėtina ir nuostabu – gyvenimo absurdas neparklupdė žmonių, jie kažkaip sugebėjo pakilti aukščiau siaubingos būties, susitelkti į vienijančią, mintis nuo žudynių bei baimės dėl savęs ir savo artimųjų nukreipiančią veiklą.
V. Endrius - Šešėlių sodas
Virdžinija Kleo Endrius (Virginia Cleo Andrews) gimė 1918 m. birželio 6 dieną, o mirė 1986 metų gruodį. V. K. Endrius vaikystėje patyrė nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo vaikščioti ir turėti vaikų. Ji niekada nesirodydavo viešumoje ir gyveno kartu su mama. Rašytoja buvo netekėjusi, todėl visą laiką galėjo skirti kūrybai. Tuo laikotarpiu, kai kūrė Endrius, buvo populiarūs vyrų parašyti romanai, todėl Endrius leidėjas slėpė jos vardą. Tik po rašytojos mirties, 1986 metais, visuomenė sužinojo, kad jos tikrasis vardas yra Virdžinija Kleo. Dėl moterų rašytojų diskriminacijos Virdžinija turėjo pasirinkti Even Endrius slapyvardį. Rašytoja sukūrė daugiau nei 16 kūrinių. Septynios Endrius knygos buvo išleistos net 30 milijonų egzempliorių tiražu.

Pirmoji Endrius knyga pasirodė 1980 metais. Tai buvo gotikinio siaubo novelė Palėpės gėlės (Flowers in the Attic). Tai romanas apie keturis vaikus ir jų turto siekusią motiną. Kai vaikų tėvas miršta, motina iškeliauja pas savo pasiturinčius tėvus, o vaikus uždaro palėpėje, nes priešingu atveju ji netektų milžiniško palikimo. Motina daug žada vaikams, tačiau vienas jų miršta nuo plaučių uždegimo. Vaikai, praleidę ilgą laiką palėpėje ir nebesulaukę motinos, pabėga. Visas jų gyvenimas aprašomas kitose serijos knygose: Žiedlapiai vėjyje (Petals on the Wind), Erškėčių keliai (If There Be Thorns), Praeities sėklos( Seeds of Yesterday). Pagal Endrius pirmąją knygą Palėpės gėlės Jeffrey Bloomas sukūrė filmą.
V. Endrius - Erškėčių keliai
Virdžinija Kleo Endrius (Virginia Cleo Andrews) gimė 1918 m. birželio 6 dieną, o mirė 1986 metų gruodį. V. K. Endrius vaikystėje patyrė nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo vaikščioti ir turėti vaikų. Ji niekada nesirodydavo viešumoje ir gyveno kartu su mama. Rašytoja buvo netekėjusi, todėl visą laiką galėjo skirti kūrybai. Tuo laikotarpiu, kai kūrė Endrius, buvo populiarūs vyrų parašyti romanai, todėl Endrius leidėjas slėpė jos vardą. Tik po rašytojos mirties, 1986 metais, visuomenė sužinojo, kad jos tikrasis vardas yra Virdžinija Kleo. Dėl moterų rašytojų diskriminacijos Virdžinija turėjo pasirinkti Even Endrius slapyvardį. Rašytoja sukūrė daugiau nei 16 kūrinių. Septynios Endrius knygos buvo išleistos net 30 milijonų egzempliorių tiražu.

Pirmoji Endrius knyga pasirodė 1980 metais. Tai buvo gotikinio siaubo novelė Palėpės gėlės (Flowers in the Attic). Tai romanas apie keturis vaikus ir jų turto siekusią motiną. Kai vaikų tėvas miršta, motina iškeliauja pas savo pasiturinčius tėvus, o vaikus uždaro palėpėje, nes priešingu atveju ji netektų milžiniško palikimo. Motina daug žada vaikams, tačiau vienas jų miršta nuo plaučių uždegimo. Vaikai, praleidę ilgą laiką palėpėje ir nebesulaukę motinos, pabėga. Visas jų gyvenimas aprašomas kitose serijos knygose: Žiedlapiai vėjyje (Petals on the Wind), Erškėčių keliai (If There Be Thorns), Praeities sėklos( Seeds of Yesterday). Pagal Endrius pirmąją knygą Palėpės gėlės Jeffrey Bloomas sukūrė filmą.