Viktor Pelevin - Šventoji vilkolakio knyga
Iš senovės Kinijos kilusi vilkolakė lapė, vardu A Chuli (ne, tai ne rusiškas keiksmažodis, o, kaip tvirtina romano autorius, kinų kalbos žodis, reiškiantis "Lapė A"), gyvena mūsų dienų Maskvoje. Savo kuklų būstą įsirengusi nuošalioje patalpoje po sporto komplekso tribūnomis. Ji save tapatina su populiariu kinų mitologijos personažu ir iki šiol priklauso šimtmečiais egzistuojančiai, po visą pasaulį pasklidusiai vilkolakių lapių šeimai, kurios narės bendrauja elektroniniu paštu, turi niekad nesenstančių, sportiškos išvaizdos merginų pavidalą ir gyvena iš prostitucijos arba ilgesnį laiką susidėjusios su turtingais vyriškiais.
Viktor Pelevin - Skaičiai
Magijos ir manijos dialektika

Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktoras Pelevinas (g.1962) didžiausią pripažinimą pelnė išleidęs pirmąjį savo romaną “Čepajevas ir Pustota” (1996), kuris po dvejų metų, 1998-aisiais, pasirodė ir lietuviškai. Nuo to laiko šio originalaus rašytojo kūrybos populiarumas tiek jo gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų tiktai augo, bet Lietuvos leidyklų dėmesio daugiau nebesulaukė. Antra vertus, buvo tarpsnis (maždaug tarp 1998-ųjų ir 2003-iųjų), kai naujos rašytojo knygos spėjo pasigesti ir jo tėvynainiai, – buvo perleidžiami vien anksčiau parašyti Pelevino tekstai, – kol pagaliau 2003-iaisiais pasirodė visiškai naujas jo prozos rinkinys “Pereinamojo laikotarpio iš niekur į niekur dialektika”, sudarytas iš romano “Skaičiai”, apysakos “Makedoniška prancūzų minties kritika” ir penkių apsakymų.
Viktor Pelevin - Generation P
Paslaptingasis V. Pelevino “P”

Viskas aišku, – galėtų tarti skaitytojai, vos užmetę akį į naujosios Viktoro Pelevino knygos lietuvių kalba pavadinimą “Generation P”, tos knygos nė neatsivertę: Pelevinas parašė apie savo kartą.

Panašiai ir manėme, – pernelyg nesutriktų netgi pradėjusieji ją skaityti, – tik po “P” slypi ne patsai autorius, o… pepsikola. Juolab kad ir “karta” (rusiškoji “pokolenije”, o ne angliškasis “generation”) kelis sykius paminėta.

Aiman, netrunki pajausti, kad paslaptingosios “P” sąmoningai ar pasąmoningai ėmei naršyti po visą nuotaikingą romano tekstą it kokio autoriaus paslėpto fanto, kol galų gale susiduri su “firminiu” V. Pelevino šunimi Pizdecu (rašytojo kūrybos gerbėjai su šia “mitologine” būtybe neblogai susipažinę). Tai gal ne pepsikolinė, o šioji “P” – tikroji?
Tom Wolfe - Rūgštim įkrauto gėrimo testas
Ši knyga – tai išsami ir tiksli hipių kartos kronika, ir pribloškiamas „isterinio realizmo“ pavyzdys, ir kaip reta įtaigi narkotikų iškreiptos sąmonės išraiška. Lyg kelionė laiko mašina.

Tomas Wolfe’as (g. 1931 m.), mėgstamiausias JAV prezidento George‘o W. Busho rašytojas – vienas iš gyvųjų šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasikų. Baltu kostiumu garsėjantis „naujosios žurnalitikos“ pradininkas pirmasis ėmėsi pasakoti tikras istorijas įtaigiu, dramatišku, gyvu literatūriniu stiliumi, vėliau pramintu „isteriniu realizmu“.
„Rūgštim įkrauto gėrimo testas“ (1968) – kultinė hipių laikų knyga. Joje pasakojama tikra istorija apie Keną Kesey‘į, garsiojo „Skrydžio virš gegutės lizdo“ autorių, ir audringas jo ir jo bičiulių kompanijos, pramintos „Linksmaisiais išdaigininkais“ klajones. Įsigiję seną autobusą, išdažę jį pašėlusiomis spalvomis ir pakrikštiję „Toliou“, jie apvažiuoja kone visą Šiaurės Amerikos žemyną, pramogaudami, išdykaudami ir nuolat apsvaigę nuo žolės ir LSD. Pakeliui jie susitinka su begale kitų anų dienų įžymybių, pavyzdžiui, Acid Rock pradininkais grupe „The Grateful Dead“ ir šiandieninių baikerių protėviais „Hell‘s Angels“. Ir nepaliaujamai skleidžia magišką psichodelinį narkotikų svaigulį.
Sofija Kossak - Raupsuotasis karalius
S. Kossak-Szczucka (1890-1968) - lenkų rašytoja, kurios kūrybaibūdingos moralinės problemos, iškylančios tikintiesiems ir valstybei.Realistiškai, su jaudinančiu psichologizmu sukurti jos istoriniai romanaiapie kryžiaus žygius: "Kryžininkai" (4t., 1935 m.) ir "Raupsuotasiskaralius" (1937 m. lietuvių kalba I leidimas - 1939 m., Kaunas, šv.Kazimiero draugijos leidinys). "Raupsuotasis karalius" - istorinis romanas,kurio centre - karalius Balduinas Ketvirtasis, per 78 metus nuo Jeruzalėsvalstybės įkūrimo jau septintas jos valdovas, kurį pačioj jaunystėjpamažėle pakirto baisi anuomet liga - raupsai ir kuris betgi lig patmirties išlaikė šviesų protą, tvirtą valią. Kovos, nesutarimai Jeruzalėsvalstybės didžiūnų tarpe, marga charakterių galerija - tai gyvai nupieštas istorinis romano fonas, o pagrindinė romano idėja byloja, kad jokia šventenybė negali virsti kieno nors nuosavybe ir kad visų tikėjimų žmonės, kurie garbina Dievą ir trokšta Jo viešpatavimo žemėje, yra broliai.
Slavoj Žižek - Sveiki atvykę į tikrovės dykumą
Slavojus Žižekas (g. 1949, Liublijanoje) – daugelio Europos ir JAV universitetų vizituojantis profesorius, Hegelio ir Lakano psichoanalizės tradicijos tęsėjas, radikalus šiuolaikinio postmodernaus kapitalizmo kritikas. Savo tekstuose drąsiai ir kontroversiškai interpretuoja ne tik ideologiją ir politiką, bet ir populiariosios, vizualinės kultūros fenomenus.
Šiose penkiose ese, skirtose pasauliui po 2001 m. rugsėjo 11-osios, autorius ironizuodamas aptaria ne tik konformistiškų JAV bei kitų Vakarų šalių politikų, bet ir intelektualų, tradicinės kairės reakciją į šią teroristinę katastrofą. Knyga pirmą kartą išleista 2002 m.
Robert Louis Stevenson - Slėpiningos novelės
"Kiek labiau prasiblaivęs, įsižiūrėjau į savo rankas. Henrio Džekilio rankos (kaip pats dažnai pastebėdavau) dydžiu ir išvaizda atitiko jo profesiją: jos buvo ilgos, stiprios, baltos ir gražios. Bet tos, kurias dabar visiškai ryškiai mačiau gelsvoje Londono ryto šviesoje, beveik sugniaužtas ir padėtas ant lovos baltinių, buvo plonos, mazguotos, diržingos, bjauriai blankios ir apžėlusios tankiais juodais plaukais. Tai buvo Edvardo Haido rankos."
52 p.
Radek John - Memento
Romane pasakojama sukrečianti, narkomanijai pasiduodančio jaunuolio istorija, apie jo kelią per gydyklas, pataisos darbų kolonijas, psichiatrines ligonines ir tragišką baigtį.
Jaunosios kartos čekų rašytojas R. Johnas (g. 1954) išpopuliarėjo jau savo debiutu —
romanu „Džinsų pasaulis" (1980). Autoriaus dėmesio centre — skaudžios šių dienų jaunimo
problemos. Romane „Memento" (1986) jis pasakoja sukrečiančią, negailestingą narkomanijai
pasiduodančio jaunuolio istoriją, jo kelią per gydyklas, pataisos darbų kolonijas, psichiatrines
ligonines ir tragišką baigti. Autorius gerai pažįsta Prahos narkomanų pasaulį, įsiterpęs į jų aplinką,
paskelbė seriją šiurpių savo tikroviškumu reportažų, kurių pagrindu vėliau ir parašė
šį romaną.