Nora Roberts - Tylos slėnis
Šešetas deivės Morganos išrinktųjų persikelia į mokslininkės Moiros ir gebančiojo keisti pavidalą Larkino tėvynę, kur jų laukia didžioji kova už pasaulių gyvybę. Žuvus motinai, Moira paveldi Pažadėtosios žemės karūną ir valdovės titulą. Gležnus jaunosios karalienės pečius užgula sunki pareigos ir atsakomybės našta: jai tenka sutelkti savo krašto kariuomenę ir nugalėti tamsos valdovę Lilitą. Tokiam tikslui pasiekti vien ryžtingo nusiteikimo neužtenka: švelnumu, pagarba, aistra ir meile karalienė Moira pažadina paslaptingojo Kiano jausmus ir tuo lemtingai sustiprina Morganos kovotojų branduolį.
Martin Baker - Krachas
Kur bėgtum, jei tavasis pasaulis imtų byrėti?
Sukaupusios milžinišką kapitalą ir juo manipuliuodamos pasaulinėse akcijų rinkose, kovodamos tarp savęs dėl įtakos zonų, finansinės grupuotės sukelia ekonominę krizę, kurios padariniai gula ant eilinių piliečių pečių. Dar vienas žingsnis, ir pasaulį ištiks visiška ekonominė katastrofa.
Samuelis Spendlovas žaidžia pavojingą žaidimą. Slapta dirbdamas žiniasklaidos magnatui Viljamui Bartonui, jis privalo rinkti informaciją apie žmogų, kartą stojusį skersai kelio, – paslaptingą maklerį Kaną, – kad Bartonas galėtų šiam atkeršyti.
Paryžiaus biržoje, į kurią Samuelis patenka vykdyti užduoties, atmosfera nepaprastai įkaitusi; iš pradžių toks darbas jam kelia įtarimų, bet vėliau pradeda patikti. Kurį laiką viskas klostosi pagal planą.
Vis dėlto painiame tarptautinių finansų pasaulyje niekada ir niekuo negalima pasitikėti. Kai dingsta žavi kolegė, staiga ima byrėti ir Samuelio pasaulis.
Iain Banks - Tiltas
Po siaubingos avarijos jis atrodo lyg gulintis komoje – taip atrodo gydytojams – o iš tikrųjų jis įžengė į kitokį pasaulį, kur ateitis, praeitis ir dabartis susimaišė , kur sapnai ir fantazijos persipynė su tikrove…. Tai – Tiltas... Matau bedugnę džiunglėse, lianų apraizgytą tiltą, upę apačioje. Taku atšuoliuoja didelė balta katė (aš?), šoka ant tilto. Jaguaras albinosas (ar tai aš?) pašėlusiai lekia siūbuojančiu tiltu (ką aš matau? Kur tai vyksta? Ar taip viskas buvo iš tikrųjų?) ilgais šuoliais, balta mirtis (turėtų būti juoda, bet esu, cha cha, užkietėjęs pesimistas), lekia per tiltą...
Gao Xingjian - Dvasios kalnas
Garsus kinų dramaturgas, kritikas, prozininkas ir dailininkas Gao Singdzianis (Gao Xingjian, g.1940) – pirmasis ir kol kas vienintelis kinas gavęs Nobelio premiją už literatūrą (2000).
1983 m. rašytojui buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos plaučių vėžys. Tačiau po šešių savaičių atlikus pakartotinus tyrimus ši diagnozė buvo atšaukta. „Mirties nuosprendžio vykdymo“ atidėjimas, represyvi kultūrinė bei politinė aplinka ir nuolat juntama grėsmė atsidurti priverstinio darbo stovykloje paskatino G. Singdzianį pabėgti iš Pekino ir pradėti neįtikėtiną 15 000 kilometrų odisėją per nuošalius kalnus ir senovę menančius Sičuanio miškus pietvakarių Kinijoje. Ši epinė, atradimų kupina kelionė, papasakota talentingo menininko, virto pasaulinę šlovę pelniusiu romanu „Dvasios kalnas“.
„Dvasios kalnas“ – daugiasluoksnis, magiška kūrinys. Dešimtį mėnsesių trunka kelionė per Kinijos erdves ir istoriją, ieškant šventojo kalno. Žmogus ieško moters ir savojo „aš“, kalbasi su daugybe pasakotojų ir su savimi. Piligrimą lydi folkloro, kaimo senolių, budistų, šamanų patirtys. G. Singdzianis su neįprastu atvirumu, šmaikštumu ir susižavėjimu tyrinėja sudėtingus žmonių santykius, mėgina įminti „Aš ir Tu“ „Aš ir Kiti“ ryšių mįslę, duodamas visišką laisvę vaizduotei ir išplėsdamas individualumo suvokimo ribas.
Švedijos Nobelio premijos komitetas „Dvasios kalną“ pavadino „vienu iš ypatingųjų literatūros kūrinių, kurių nėra su kuo palyginti, nebent su jais pačiais.“
Dauguma G. Singdzianio darbų išleisti kinų kalba Taibėjuje ir Honkonge. Nemažai jų išversta į prancūzų ir anglų kalbas. Autorius apdovanotas ne viena garsia literatūros premija. Šiuo metu gyvena Prancūzijoje.
Edgar Wallace - Šimtaveidis
Šimtaveidis! Jau vien išgirdus tą vardą žmogų nupurtydavo šiurpas. Tačiau Alanas Vemberis nežinojo, kas yra baimė. Apie jo drąsą tiek armijoje, tiek policijoje sklido legendos. Ir vis dėlto jau pačiame Šimtaveidžio varde slypėjo kažkas tamsaus ir mirtinai pavojingo, kažkas atstumiančio-lyg šaltas ir bejausmis kobros akių žvilgsnis
Dmitry Glukhovsky - Metro 2033
Kadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška slėptuvė, galinti išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Nesenai Pasaulis buvo atsidūręs ties žlugimo riba, bet tą kartą ją pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiralė, ir vieną dieną ji vėl atsidurs ant bedugnės krašto. Kai Pasaulis ims griūti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.
Dbc Pierre - Vernonas Dievas Litlis
"Dar nesu nusprendęs, gerai tai ar blogai, - tas artimųjų sindromas nekalbėti apie akivaizdų šūdą. Tam tikra prasme ta išties akis badanti, putojanti ir visiems nosį riečianti mano gyvenimo lerva kelia šiokių tokių nepatogumų. Tačiau apie ją niekas nekalba. Turbūt ji kalba pati už save."
DBC Pierre‘as – viena iš skandalingiausių šiuolaikinės literatūros asmenybių. Gimęs Australijoje, Didžiosios Britanijos piliečių šeimoje, užaugęs Meksikoje ir Teksase, anksti likęs našlaičiu, paveldėjęs pasakiškus turtus ir juos triukšmingai praūžęs su varguolių meksikiečių kompanija, iš kurios, bet paties DBC Pierre‘o, tik vienas sulaukė dvidešimties, 2003 metais jis visą pasaulį nustebino gavęs Man Booker Prize – prestižiškiausią britų literatūros apdovanojimą už pirmąjį romaną „Vernonas Dievas Litlis“.
Vernonui už kelių savaičių sueis šešiolika. Jis gyvena mažame Teksaso miestelyje su mama, jos draugėmis, bendramoksliais ir kitais paprastais miestelėnais. Bet vieną antradienį įvyksta kai kas skaudaus ir nepaprasto, ir Vernonui tenka gerokai pasukti galvą, mėginant išnešti sveiką kailį.
Kas kaltas? Kas šaudė? Kas apsišiko? Kas meluoja? Kas sako tiesą? Kas kuo tiki? Po nelaimės miestelyje sekančią įvykių grandinę laikraštis The Guardian taikliai palygino su „Pietų parko“ siužetais. Painiava pasidaro tokia didžiulė, juokinga ir pavojinga, kad Vernonui tenka pačiam imtis Dievo vaidmens.
Chuck Palahniuk - Pasprink
Viktoras Mančinis sukūrė planą, kaip gauti pinigų, reikalingų sumokėti už sergančios motinos priežiūrą: restorane suvaidina, kad užspringo maistu, ir leidžia kokiam nors geradariui „ištraukti jį iš mirties nagų“.

Pagal kinų tradiciją, jei kam išgelbėji gyvybę, tampi už jį atsakingas. O kai tų gelbėtojų šimtai, Viktorui kas savaitę plaukia čekiai... Be to, Viktoras pramogauja su draugeliu ir lanko mamytę, kuri pusę jo vaikystės praleido kalėjime. Juk ne taip paprasta atrasti save...
Įdėjo Anonimas